Gyvūnų kapinės Lietuvoje

Gyvūnų kapavietė – tai vieta, kurioje palaidojami augintiniai ir įrengiama jų atminimo vieta. Lietuvoje tokios kapavietės tampa vis aktualesnės, nes žmonės vis dažniau savo augintinius laiko šeimos nariais ir nori juos tinkamai pagerbti po mirties. 
 

Kokia gyvūnų kapinių situacija Lietuvoje?

Lietuvoje gyvūnų kapinių dar nėra daug, tačiau jų poreikis nuolat auga. Kai kuriose savivaldybėse jau yra įrengtos oficialios gyvūnų kapinės, o kitur jos dar tik planuojamos arba diskutuojama apie jų įkūrimą.
Vilniuje, Paneriuose esančios gyvūnų kapinės yra viena pagrindinių oficialių vietų Lietuvoje, kur leidžiama laidoti augintinius. Jos įrengtos specialiai gyvūnams, laikantis nustatytų taisyklių ir kapaviečių tvarkos.
Kauno rajone taip pat yra gyvūnų kapinių teritorija, kurioje laidojami augintiniai – tai viena iš nedaugelio oficialiai organizuotų tokių vietų Lietuvoje.
Tuo tarpu kitose savivaldybėse, pavyzdžiui mažesniuose regionuose ar Ukmergės rajone, kapinių įrengimas vis dar yra planavimo arba svarstymo stadijoje, todėl daugelyje Lietuvos miestų oficialių gyvūnų kapinių kol kas nėra.
Dėl vietų trūkumo dalis žmonių vis dar susiduria su problema, kur tinkamai ir atsakingai palaidoti savo augintinį, todėl kai kuriais atvejais gali atsirasti ir nelegalių laidojimo vietų.
 

Teisiniai reikalavimai gyvūnų kapavietei ir laidojimui

Gyvūnų laidojimas Lietuvoje yra reglamentuotas. Negalima laidoti augintinių bet kur, juk tam yra skirtos specialios vietos arba yra galimas kremavimas ir augintinio pelenų laikymas urnoje namuose.
Gyvūną užkasus tam neskirtoje vietoje gali būti taikoma administracinė atsakomybė, o baudos dydis gali siekti kelis šimtus eurų, priklausomai nuo pažeidimo aplinkybių. Pavyzdžiui, Vilniaus gyvūnų kapinėse vieta augintinio palaidojimui skiriama nemokamai. Žinoma kiekvienos gyvūnų kapinės turi savo taisykles, Vilniaus augintinių kapinėse pagrindinės yra sekančios: 

1. Augintinio kapas turi būti pakankamai gilus (bent 1 m žemės sluoksnis virš laidojamo augintio kūno),
2. Augintinio kapas turi turėti žymą, kitaip tariant kapavietė turi būti arba su lentele ar su paminklu ar su plokštele,
3. Vienoje kapavietėje gali būti laidojama daugiau nei vienas gyvūnas,
4. Gyvūnams pastatyti paminklai negali viršyti nustatyto aukščio (apie 0,6 m).

Savo augintinio palaikus galite užkasti patys arba samdyti asmenis teikiančius tokias paslaugas.
 

Kaip atrodo gyvūnų kapavietės?

Gyvūnų kapavietėse dažniausiai įrengiamos nedidelės, simbolinės atminimo vietos. Jose galima rasti įvairių elementų, skirtų pagerbti augintinio atminimą, pavyzdžiui: 

✔︎ akmeninius paminklus, 
✔︎ lenteles su gyvūno vardu ir gyvenimo datomis,
✔︎ gėles, žvakes ar kitus atminimo simbolius. 

Kapaviečių dydis priklauso nuo augintinio dydžio:

✔︎ didelio augintinio kapavietė būna  iki 1,5 kv. m (1,5 ant 1,0 m)
✔︎ vidutinio dydžio augintiniui  iki 1 kv. m (1,0 ant 1,0 m)
✔︎ mažam augintiniui  iki 0,75 kv. m (0,75 m ant 1,0 m). 
 

Gyvūnų kremavimas

Kadangi ne visada yra galimybė naudotis kapavietėmis, vis dažniau pasirenkamas kremavimas. Kremavimo metu gyvūno kūnas sudeginamas specialioje įrangoje, o likę pelenai surenkami. Dažniausiai atliekamas individualus kremavimas, todėl šeimininkui grąžinami tik jo augintinio pelenai sudėti į urną. Urną su augintinio pelenais galima laikyti namuose. 
 

Kodėl tai svarbu?

Gyvūnų kapavietės padeda žmonėms lengviau išgyventi netektį. Tai suteikia galimybę išreikšti meilę ir pagarbą net ir po augintinio mirties. Nors anksčiau apie tai buvo kalbama mažiau, šiandien požiūris keičiasi juk augintiniai yra visaverčiai šeimos nariai, kuriems norisi suteikti orų atsisveikinimą.

Gyvūnų kapavietės Lietuvoje tampa vis svarbesne atsisveikinimo su augintiniais dalimi. Nors jų dar nėra daug, aiškios taisyklės ir augantis žmonių sąmoningumas rodo, kad ateityje tokių vietų poreikis tik didės. Tai svarbi kultūros dalis, parodanti pagarbą gyvūnams ir jų vietą žmogaus gyvenime.